Ar Filipinų sostinėje Maniloje įmanoma nusipirkti tamponų?

Žodžiai tamponas, higieninis paketas – gausiai ir nevaldomai naudojamai šiame tekste, beveik taip pat gausiai kaip ir gyvenime. Jeigu mėnesinės jums vis dar tabu, nebeskaitykite. O gal kaip tik paskaitykite, atsipalaiduokite, nebesureikšminkite tokių paprastų, kasdienių dalykų, kad nesibaigtų kaip Manilos gyventojams.  

Kai esu mažiausiai pasiruošusi, mėnesinės visuomet užklumpa iš pasalų, netikėtai. Einu gatve ir suprantu, kad jau. Užsuku į pirmą pasitaikiusią Manilos vaistinę. Apsidairau, lentynos nukrautos paketais, bet tokiame karštyje labiau norėtųsi tamponų. Jų niekur nematau. Pasiteirauju, kur padėti tamponai, mano silpnos akys jų nemato.  Vaistininkė nustemba, gūžteli pečiais, klausiamai pakelia antakį. Eilė už manęs nekantriai linguoja. Panašu, kad su savo klausimu užlindau į priekį. Gerai, kad vietiniai nėra linkę atvirai reikšti nepakantumo, net akimis nelaido žaibų. Jų vietoje jau seniai būčiau save apšaukusi. Nepasiduodu, klausinėju toliau tampax? period? (liet. mėnesines). Vaistininkė maloniai šypsosi, kraipo galvą, vis dar manęs nesupranta, arba apsimeta, nes nenori suprasti, Maniloje dažnai būna ir taip. Nusprendžiu neišeiti, kol nebūsiu reikiamai suprasta. Tai ne pirma mano kova su kalbos ir kultūros barjerais. Kartą Italijos kaimo vaistinėje man bandė įsiūlyti vaistų nuo mažų intymios vietos parazitų (sprendžiant iš pakuotės), nors tikroji problema buvo pūslės uždegimas. Tik po keturiasdešimties minučių, trijų vaistininkų ir penkių pagyvenusių vaistinės lankytojų, spėliojančių ligos simptomus, pavyko gauti norimų vaistų. Maniloje anglų kalba daug populiaresnė nei Italijos kaimuose. Be to dabar turiu išmanųjį telefoną, kuris tekstą verčia net iš gudžaratų kalbos, tikrai nepasiduosiu be kovos, o gal derėtų sakyti bent vienos mažos pakuotės tamponų. Bet vaistininkė toliau nesupranta tarptautinio žodžio tamponas. Kad būtų greičiau ir paprasčiau surandu tampono (nesijaudinkite, padoriai atrodančio, nė kiek nepanaudoto), paveikslėlį Google. Vaistininkė pakelia abu antakius ir su nepritarančia veido išraiška pareiškia, kad ne, vaistinėje mes tokių dalykų neparduodame. Tenka pačiupti pakuotę paketų ir atsitraukti, užleisti vietą kitiems pirkėjams, kurie nesiruošia įsigyti tokių dalykų.

Šalia esančioje kavinėje bandau nepastebėta nusigauti iki tualeto. Žinoma, mane iškart suseka ir pareikalauja susimokėti. Ten ir pastebiu nusipirkusi „Always“ padielką – „Alldays“. Net paketai šiais laikais masiškai kopijuojami. Gaila, kopija į originalą panaši tik pavadinimu. Pats paketas labiau primena raitelio mėgėjo namuose pasigamintą storą balną, o ne XXI amžiaus higienos priemonę. Tęsiu paieškas, juk gyvenu Maniloje. Nesinori atsisveikinti su rytiniais pasiplaukiojimais baseine, išvykomis prie jūros, yoga, baltomis kelnėmis ir trumpais sijonais. Pasuku link prabangiausio Manilos prekybcentrio prikimšto importinėmis prekėmis. Einu ir galvoju apie tokius dalykus, kurių vaistinėje  nėra. Ką reiškia tokie dalykai? Toje pačioje vaistinėje parduodami net intymios higienos prausikliai su blizgesio efektu. Make it Shine, skelbia viliojantis užrašas ant prausiklio, why don‘t we make it stop bleeding? pagalvoju aš. Verta paminėti, garbingoji vaistinė įsikūrusi Raudonųjų žibintų kvartalo pakraštyje. Gal galėčiau įsigyti tamponų juodojoje rinkoje? Vietoj primygtinai siūlomos viagros ar įtartinai atrodančių bet kokį pasaulio penį didinančių tablečių?

Įsiūčio vedama, kaip niekada greitai einu link tikslo. Nežmogiškai ir net ne gyvuliškai, o demoniškai suprakaituoju, tiesiog sušuntu. Dabar ne karštasis sezonas, kodėl eidama jaučiuosi taip lyg bandyčiau išsivaduoti iš pragaro? Einu ir jaučiu kaip įtartinas skystis lėtai ir negailestingai teka mano šlaunimi. Pirmą kartą gyvenime tikiuosi, kad nesuvaldomai žliaugia prakaitas. Tikrai gali būti prakaitas, labai daug prakaito, juk „Alldays“ paketas-balnas siaubingai limpa prie š**nos! Po keleto ilgų minučių tenka pripažinti, tai ne prakaitas, o tirštas kraujas karštą dieną tekantis mano šlaunimi. Bandau drobiniu, ekologišku maišeliu prisidengti užpakalį. Atrodau mažų mažiausiai keistai. Piktai galvoju, kad reikėjo tiesiog iš maišo pasisiūti paketų, būtų toks pat šūdinas efektas tik ekologiškiau. Tenka skubiai susistabdyti taksi. Prieš įlipant ant sėdynės pasitiesiu tą patį eko maišą, vairuotojas kiek nustemba, bet nieko nesako. Galbūt išsigąsta manyje akivaizdžiai tūnančio demono. Pasiekiu prekybos centrą. Susitvarkau su paketu-balnu ir atsivėsinu. Stengiuosi iš demono atvirsti į žmogų. Mano didžiam nusivylimui, tamponų nerandu net išnaršiusi visą higienos prekių skyrių, padedant keliems asistentams. Džiaugiuosi radusi originalią „Always“ versiją, nusiperku bent jau tą.

Atėjus vakarui vis tiek ruošiuosi į vakarėlį. Mėnesinės manęs nesustabdys. Juk turiu „Always“ galiu šokinėti, bėgioti po pievų laukus ar su baltomis kelnėmis vartytis ant batuto. Mylimiausią mažąją delninukę pakeičiu didele turgaus taše prikimšta paketais. Prikemšu beveik tiek, kiek šeštoje klasėje nešdavausi į mokyklą, kad niekada nepritrūktų. „Kodėl nėra tamponų?“ – vos įžengusi pro duris garsiai klausiu vakarėlio dalyvių moterų, vyrų, visų nuo karščio demonais dar nepavirtusių žmonių. Sužinau, kad tamponai šioje religingoje šalyje vertinami išties neigiamai, todėl yra siaubingai nepopuliarūs. Plačiai išplitę mitai liejasi kaip iš gausybės rago:

  • Tamponai gali pasiglemžti akylai saugomą nekaltybę
  • Geros mergaitės į save nekemša visokių svetimkūnių
  • Tamponai tinkami tik pagimdžiusioms moterims
  • Kas antrą tamponus naudojančią moterį ištinka toksinio šoko sindromas, kuris baigiasi mirtimi
  • Tamponas gali lengvai pasimesti klaidžiuose kūno labirintuose ir šiaip yra pats nepatogiausias žmonijos išradimas
  • Tamponas nepraktiškas, jis toks mažytis negali sulaikyti kraujo upių

Vietoj baisiųjų, legendomis apipintų tamponų rinką uždominavę paketai skambiais pavadinimais „Modess“, „Whisper“, „Stayfree“, „Carefree“ suprask – maži, kuklūs, beveik nematomi paketai, leidžiantys laisvai judėti, bėgioti, šokinėti. Visi į pavadinimą sudėti pažadai išnyksta vos pamačius patį paketą panašesnį į kartono gabalą, kažkur lūšnynuose penkiamečių vaikų nerangiai apklijuotą vata, nei save gerbiančios moters higienos priemonę. Su tokiu realiam gyvenime galima tik sėdėti, o jei verkiant reikia kur nueiti, tai tik užsimovus didžiausio priešo kelnes. Toliau kalbant apie mėnesines su išsilavinusiomis, pasaulio mačiusiomis filipinietėmis paaiškėja – nežinojimas ir gėda, tai tinkamiausi žodžiai apibūdinti mėnesinėms Filipinuose. Apie mėnesines atvirai, nuo dūšios pasikalbėti galima tik su pačiomis artimiausiomis šeimos narėmis ar draugėmis. Vyrams apie šį keistą reiškinį verčiau nieko nepasakoti, kam varginti juos nemalonių moters kūno paslapčių pažinimu. Aptarinėdama mėnesines viešai su nepažystamaisiais rizikuojate pasirodyti nekukli net vulgari. Ypač, jei vaistinėse reikalausite tamponų, pačio velnio išrastų svetimkūnių.

Nors ir netikėtai, ši istorija turi laimingą pabaigą. Vakarėlio metu maloni, jauna mergina paskelbia, kad tamponų įsigyti įmanoma! Vos keliose parduotuvėse ir tikrai per brangiai, bet įmanoma. Jų asortimente būna ne visada, todėl vos pamačius reikia griebti, kiek leidžia piniginė ir būtinai pranešti draugėms. Kaip įrodymą atneša ir išdidžiai įteikia mažiausią gyvenime matytą tamponų dėžutę. Dabar mes tikros draugės – jau žinau, kam skambinsiu sumedžiojusi pirmąjį tamponų grobį.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s