Kur pigiai ir skaniai pavalgyti Briuselyje? Kokio alaus paragauti?

Aš klausiu, o vietiniai Briuselio gyventojai, kaip visuomet maloniai atsako – kokio belgiško alaus būtina paragauti? Kur Briuselyje skaniausios bulvytės ir vafliai? 

Alus

beer.jpg

Kol Ramūnas Karbauskis rimtu veidu tvirtina, kad Lietuvoje vaikai masiškai miršta nuo alkoholio sukeliamos kepenų cirozės, Belgijos valdžia į alkoholį, ypač visų belgų mylimą alų, žiūri gerokai atlaidžiau. Pavyzdžiui, 2011 metais sumanyta su vaikų nutukimu kovoti – alumi! Taip, jūs teisingai perskaitėte. Buvo nuspręsta vaikams mokyklose pietų pertraukos metu vietoj saldikliais prisotintų gėrimų duot išgert alaus. Ne pačio stipriausio (juk vaikai maži, prigėrę alaus rizikuoja užmigti per matematikos pamoką) – vos 1.5-2.5 laipsnių – tafelbier (liet. stalo alus). Tik viena mokykla spėjo sudalyvauti badyme ir, kaip netikėta, 75 procentų mokinių sutiko, jog alus pietų metu daug sveikiau, nei Coca-Cola. Deja, ne visi tėveliai liko sužavėti šia idėja, eksperimentą teko nutraukti. Bet kokioje dar šalyje esate matę ar girdėję ką nors panašaus?

O štai dabartinę Belgijos Švietimo ministrę, Krikščionių Demokratų partijos narę, per dešimt kadencijos mėnesių policija už vairavimą išgėrus jau spėjo sulaikyti tris kartus. Ministrė viešai pripažino – toks elgesys neturėtų būti toleruojamas, tik ji niekaip negalinti atsispirti gardžiajam Val-Dieu (liet. Dievo slėnis) alui, bet ruošiasi rimtai kovoti su šia silpnybe. Ar teko jai atsistatydinti? Žinoma, ne. Jei vos keletą kartų padauginus alaus iš Dievo slėnio kiekvienam tektų atsistatydinti, pusė šalies netektų darbo.

Kokio belgiško alaus paragauti?

Belgijoje daugybė alaus rūšių. Galima būtų parašyti atskirą straipsnį vien apie alų ir leistis į degustacinę kelionę. Bet jei lankysitės Briuselyje dieną ar dvi, užteks ir šio alaus pradžiamokslio.

Chimay – Trapistų vienuolių gaminamas alus, gerai žinomas dėl savo puikaus skonio. Labiausiai paplitę mėlynoji (9%) ir raudonoji (7%) alaus rūšys, su muskato ir čiobrelių prieskoniais. Verta paminėti, jog šešios iš vienuolikos  pasaulyje veikiančių Trapistų vienuolių alaus daryklų-vienuolynų, įsikūrusios Belgijoje. Tik ne visos Trapistų alaus rūšys lengvai pasiekiamos kiekviename Briuselio bare. Chimay pagamina daug puikaus alaus, jo rasite be didesnio vargo, bet štai Westvleteren vienuolių alaus įmanoma įsigyti tik pačioje abatijoje, ne daugiau nei šešis butelius vienam žmogui. Kai šitiek vienuolių atsidavę gamina kokybišką ir populiarų alų – alkoholis Belgijoje greičiau Dievo, o ne velnio lašai.

la choufee

La Chouffe

La Chouffe (8%) – šviesus alus su kalendros ir apynių prieskoniais. Net pamiršę pavadinimą, šį alų visuomet lengvai atpažinsite iš etiketės, ant kurios vaizduojamas gamtoje besidarbuojantis nykštukas.

Amber Bush – norintiems kaip reikiant apsisvaiginti, neišleidžiant milijono pinigų, turėtų patikti šis šviesus, 12% alus. Etiketė išdidžiai skelbia, jog tai: „Stipriausias belgiškas alus“. Bet tikrai neprasčiausias. Šitoks neregėtas stiprumas nereiškia, kad  ir skonis kaip lietuviškojo „Cento Stipriojo alaus“.

Leffe – vienas žinomiausių alaus gamintojų Belgijoje. Populiariausios Leffe Blond (6.6%) ir Leffe Brune (6.5%) rūšys.

Kriek – tai speciali alaus rūšis, o ne gamintojas. Turėtų patikti net ir tiems, kurie nėra dideli alaus gerbėjai ir nežinia kodėl skaito šį sąrašą. Gaivus, lengvai saldus alus (3,5% – 5%). Kiek neįprastas skonis išgaunamas į jau pagamintą alų pridedant vyšnių, panaikinančių rūgštumą ir suteikiančių vaisinio saldumo.

beer-1666213_1920

Kwak

Kwak (8.4%) –  neišskirtinio skonio, paprastas alus nepaprastame bokale. Patiks mėgstantiems viską be perstojo fotografuoti ir dėti į Instagramą. Netradicinis, smėlio laikrodžio formos bokalas, mediniame stove, neabejotinai sulauks daugybės like‘ų socialiniuose tinkluose. Ypač, jei prirašysite bokalo atsiradimo istoriją. O išrastas jis buvo Pauwelo Kwako, pakelės užeigos savininko, specialiai keleivinių vežimų vairuotojams. Tiems vargšeliams, pagal Napoleono kodeksą, buvo draudžiama gerti alų vežiojant klientus. Jiems neleista net išlipti iš vežimo, kad paslapčia nepaspruktų numalšinti troškulio kokioje nors tamsioje užeigos kertelėje. Kwak nesutiko su tokia neteisybe, be to pats gamino tamsų, stiprų alų, kurį reikėjo parduoti neišrankiems, ištroškusiems vyrams. Norint toliau pelnytis iš vežėjų, Kwakui teko išrasti specialų bokalą ir stovą, lengvai pritvirtinamus prie vežimo krašto, kad alumi būtų galima mėgautis, nė neišlipant iš vežimo. Šiais laikais Kwak alus naudojamas įdomioms socialinės medijos nuotraukoms ir istorijoms gaminti.

Tripel Karmeliet (8.4%) – Kwak skanesnysis giminaitis, atkeliaujantis iš tos pačios daryklos. Pasidarę įspūdingą nuotrauką su Kwak, vėliau galėsite gerti šį puikų alų.

Belgiškos bulvytės

bulvytes

Belgiškos, jokiu būdu ne prancūziškos, bulvytės

Prieš askleidžiant geriausius bulvyčių kioskelius Briuselyje, esu belgų prisaikdinta visam pasauliui garsiai pranešti, kad French Fries (liet. prancūziškos bulvytės) nėra kilę iš Prancūzijos. Jų tikroji ir vienintelė tėvynė – Belgija, kur bulvytės pradėtos kepti dar XVII amžiuje. Mat kai užšaldavo Meuse upė ir būdavo per sunku susižvejoti mažų žuvelių, tikrai ne iš gero gyvenimo, belgai supjaustydavo bulves ilgais, plonais griežinėliais ir kepdavo tokiu pat principu kaip žuvytes. Žinoma, ne visi prancūzai sutinka su šia bulvyčių atsiradimo versija. Bet rašant apie Briuselį, tenka palaikyti belgiškąją versiją.

Kodėl verta paragauti?

Belgai į bulvyčių paruošimą žiūri labai rimtai. Jokiu būdu negali būti kepamos šaldytos ar per minkštos bulvės. Gera frite (liet. bulvytė) turi būti vieno centimetro storio, stačiakampio formos, kepama du kartus. Pirmasis kepimas – 150 °C temperatūroje, antrasis –  175 °C. Šitiek pastangų įdedama tam, kad bulvytės būtų traškios išorėje ir minkštos viduje.

Liūdna žinia vegetarams ir veganams – daugybė kioskų naudoja gyvulinius riebalus, kad dar labiau pagardintų bulvytes.

Kur skaniausios bulvytės Briuselyje?

Maison Antoine (1, place Jourdan 1040, Etterbeek). Nusipirkę bulvyčių šiame kioskelyje, galėsite jomis mėgautis daugumoje aplinkinių barų, žinoma, tūrėsite įsigyti nors vieną gėrimą.

Frit Flagey (Place Eugène Flagey, 1050 Ixelles)

Friterie Tabora (Rue de Tabora 2, 1000)

Friterie de la Barrière (Avenue du Parc, 1060 Saint-Gilles)

Kokį padažą pasirinkti?

Padažas ant bulvyčių reikalingas taip pat kaip spirgai ant cepelinų. Be jo bulvytės praranda pusę savo žavesio. Daugumoje kioskelių driekiasi ilgiausi padažų sąrašai, dažniausia be jokių paaiškinimų, kas į įeina į vieno ar kito padažo sudėtį.

Norėdama palengvinti jūsų gyvenimą, pristatau keletą populiarių padažų kartu su jų sudėtimi:

Majonezas – visų bulvytėms skirtų padažų karalius. Belgijoje gaminamas pagal specialias, šešiasdešimties metų senumo taisykles, kurių nevalia laužyti. Majonezas, neatitinkantis detalaus ir griežto senovinio recepto, iškart praranda garbingąjį majonezo titulą ir gėdingai tampa niekingu padažu.

Aioli – česnakinis majonezas.

Andalouse  – aštresnis padažas; sudėtis: majonezas, pomidorų pasta ir paprikos.

Curry – majonezas, arba kečupas (Curry ketchup) su kario prieskoniniais.

Pickels – acto ir garstyčių padažas su ciberžole ir traškiais daržovių gabaliukais.

Samurai – majonezas, paprikos, pomidorai, čili pipirai.

Ar verta valgyti kitą maistą bulvyčių kioskeliuose?

Verta. Ypač, jei viena bulvyčių porcija jūsų niekaip nepasotina. Galite įsigyti visai neblogų, mažų užkandžių, ar milžinišką sumuštinį.

16573405294_20e5e04c53_b

Mitraillette sumuštinis su burgerio mėsa ir bulvytėmis

Mitraillette (liet. kulkosvaidis) – sumuštinis, kuris pasotintų net patį alkaniausią paauglį. Liaudiškai rašant: į didelį gabalą batono (baguette) įdedama kokios tik pageidaujate mėsos (gali net kebabo ar burgerio mėsos įmesti), tuomet užverčiamas didelis kiekis bulvyčių ir užpilamas jūsų pasirinktas padažas. Bon appétit!

Fricadelle – garsioji dešrelė kepta gruzdintuvėje. Sklando legendos, kad niekas iš tiesų nežino iš kokios mėsos ji gaminama.

Poulycroc – vištienos iešmelis, keptas gruzdintuvėje.

Boulette – mėsos kukuliai, taip pat kepti gruzdintuvėje.

Belgiški vafliai

Daugelis turistų to nežino, bet norint nusipirkti skaniausią vaflį Briuselyje, svarbu atsiminti, jog yra dvi pagrindinės vaflių rūšys:

AUD-0574-3

Belgaufra gaminami vafliai

1. Gaufre de Liège (liet. Lježo vaflis) – dar vadinamas „gatvės vafliu“, storas, lipnus ir saldus. Joks vietinis Briuselio gyventojas šio vaflio nevalgytų su papildomais priedais – braškėmis, grietinėle, šokoladu ir t.t. Juo geriausia mėgautis niekaip nepagardinus, nes ir taip kupinas skonio bei saldus.

Kur Briuselyje skaniausi Lježo vafliai? Belgaufra (Rue des Fripiers ir Rue de l’Ecuyer gatvių kampas, šalia Operos ir baleto teatro) – ne visiems turistams žinomas, bet vietinių mėgstamas, iš pažiūros niekuo neypatingas kioskelis, gaminantis skaniausius vaflius visame Briuselyje.

gaufre_bxl

Briuselio vaflis

2. Gaufre de Bruxelles (liet. Briuselio vaflis) – plonesnis, lengvesnis, ne toks saldus vaflis. Pirkdami būtent šį vaflį, kraukite ant jo viską, ką tik panorėsite – karamelę, skirtingų rūšių šokoladą, braškes, bananus ir t.t. nevaržykite savęs! Šis vaflis tam ir sukurtas.

Kur valgyti Briuselio vaflius? Maison Dandoy (Rue Charles Buls 14, 1000) –  ne kioskelis, o gerokai prašmatnesnis arbatos kambarys, taip pat parduodantis vaflius išsinešimui. Kainos aukštesnės nei Belgaufra, bet jei norisi išbandyti Briuselio vaflius, verta bent kartą apsilankyti.

Šiam kartui tiek. Tikiuosi šis sąrašas palengvins jūsų viešnagę Briuselyje ir neleis nusivilti Briuselio gatvės maistu ar belgišku alumi.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s