U zlateho tygra – legendinė Prahos aludė, kurioje nepageidaujami žiopli, įnoringi turistai

Pačioje Prahos senamiesčio širdyje įsikūrusi, naujų madų nesivaikanti, sena aludė, einant pro šalį neatrodo nei išskirtinė, nei populiari. Jei lankėtės Prahoje, tikriausiai pro ją bent kartą praėjote ir žvelgdami į matinius aludės vitražus nė nepagalvojote, kad viduje verda toks triukšmingas gyvenimas, putoja toks skanus alus.

Vos užėjus pribloškia aitrus cigarečių kvapą. Sveikuolių siaubui, rūkyti viduje nedraudžiama ir jokios modernios, nerūkančiųjų zonos nėra. Dūmą traukia ne tik dauguma lankytojų, bet ir alų pilstantis barmenas. Mandagiai pasiteiraujame: „ar yra laisvas staliukas?“. Barmenas atsainiai pamoja didelių, ąžuolinių stalų link. Suprask: „sėskit, kur tik nori, jei sugebėsit rasti laisvą vietą, man visiškai p**ui“. Toliau nenutraukiama srove pilsto alų, beveik nekalba ir tikrai jau tuščiai nesišypso. Nesišypsojo, kai lankėsi Angela Merkel, nesišypsos ir jums. Jis čia tam, kad pilstytų alų, o ne linksmintų turistus.

Vietos aludėje nedaug. Kukliai prisėdame prie pagyvenusios čekų poros ir dar dviejų vietinių vyrų. Nespėjus nė pažvelgti į meniu, padavėjas atneša du alaus, pastato, nubrėžia ant mums skirto lapelio du brūkšnius ir netaręs nei žodžio nužingsniuoja toliau. Atėjote į aludę ir nežadate užsisakyti alaus? Sprendžiant iš rūstaus padavėjo veido, tokiu atveju, galite eiti tiesiog n**ui. Į meniu įrašyti ir keli kiti gėrimai (cola, vanduo), bet nemačiau nė vieno lankytojo juos užsisakančio.

Pilstomas vienitelis – Pilsner Uruquell, jokių kitų alaus rūšių ar gamintojų aludėje nėra ir tikriausiai niekada nebus. Tai pirmoji pasaulyje šviesiojo lagero rūšis, sukurta dabartinės Čekijos mieste Pilzene prieš daugiau nei 170 metų. Pilsner Uruquell – per visą savo gyvavimo istoriją šitiek kopijuotas, kad iš prekinio „Pilsner“ ženklo išsivystė į visiems gerai žinomą pilsner alaus rūšį. Bet „Pas auksinį tigrą“ tik pats tikriausias, iš daryklos ąžuolinėse statinėse atgabenamas, nepasterizuotas ir nefiltruotas – Pilsner Uruquell. Skaidrus, auksinės spalvos alus –  šviesiųjų apynių, minkšto Pilzeno apylinkių vandens ir senųjų bavariškųjų alaus brandinimo tradicijų kombinacija. Pradinis alaus saldumas vos patekęs į burną atsveriamas apynių kartumu. Tobulas pilsneris, su tobula puta. Pasak nuolatinių aludės lankytojų, vos per trisdešimt minučių čia išpilstomos dvi 50 litrų alaus statinės. Nesunku jais patikėti pamačius, kokiais sparčiais tempais alų pasigardžiuodami maukia čekų būriai. Vos išgėrus vieną, ant stalo tuoj pat pastatomas antras bokalas – dar vienas brūkšnys ant jūsų lapelio.

Nesitikėkite, kad užsukę į šią legendinę aludę galėsite tyliai, ramiai pasimėgauti puikiu alumi atokiame kamputyje. Priešingai nei aptarnaujantis personalas, prie stalų sėdintys, lengvai apsvaigę Prahos gyventojai bendrauja daug ir noriai. Renkantis maistą iš meniu, pasipila patarimų lavina. Senstantis metalistas nuo gretimo stalo sako: „paragaukite Veprovy rizek (čekiškas kiaulienos šnicelis), čia jį valgė Bill‘as Clinton‘as, kai prezidentas (Vaclav‘as Havel‘as) atsivedė parodyti tikrą čekišką aludę. Valgė noriai, gaila, bet nenusinuodijo, gal ir jums kaip nors įtiks“. Pats juokiasi iš savo šmaikštybės, tenka ir mums nusijuokti. Po dar kelių bokalų paaiškėja, kad aludės lankytojai, lyg nuolatiniai Delfi komentatoriai, turi tvirtą, nenuginčijamą nuomonę absoliučiai visais gyvenimo klausimais ir nevengia jos audringai išsakyti – garsiai diskutuoja, dažnai itin nepadoriai juokauja (ko neaprašinėsiu, apsaugant jautresnės sielos skaitytojus).

Atnešamas maistas – ankščiau minėtas šnicelis, sūris prie alaus, dešrelės, kiaulienos sprandinė. Viskas, kaip lietuviams patinka labiausiai – didelės porcijos, paprasta, artima ir pažįstama, o svarbiausia nebrangu. Maistas skanus, toks, koks ir turi būti, bet panašaus galite rasti ir kitose šauniose Prahos kavinėse. Čia karaliauja alus.

Internetuose netrūksta verkšlenančių turistų, besiskundžiančių nemandagiu, nekalbiu, kartais grubiu „Tigro“ personalu, akivaizdžiai teikiančių pirmenybę čekams. Bet darbuotojų nepakantumas ir atsisakymas pildyti įnoringų turistų įgeidžius, tai vienas iš pagrindinių veiksnių, padedančių išlaikyti šios aludės autentiškumą ir didelį vietinių lankytojų skaičių turstais užgrūstame senamiestyje.

Praktinė informacija, norintiems apsilankyti: http://www.uzlatehotygra.cz/en/menu

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s